Svečias - Cvergšnauceris
Sveiki, pas mus buvo atvažiavęs Cvergšnauceris Gotas. Kadangi aš bijau šunų nuo jo begau ir slėpiausi ant šeimininko kelių. Mane buvo išgasdinęs šuo ir dabar aš bijau šunų. Taigi į susitikimą šeimininkas nemanau, kad mane leis. Gotas buvo juodas, gražus ir išauklėtas, bet aš durniukas ir bijau šunų. Iš pradžių slepiausi pas sesę kambarį, o po to gulėjau pas šeimininką ant kelių. Taigi jie atvažiavo. Išėjo iš mašinos ir ant rankų nešė Gotą. Jie atėjo į namus ir aš labai bijojau. Slėpiausi, bėgau. Bet vistiek Gotą laikė už pavadėlio. Tik po to mane paėmė ir dave Gotui mane apuostyti. Gotas uostė namus, o aš gulėjau šeimininkui ant kelių.Tai vat. Aš Bartukas siunčiu jums linkėjimus,
Mieloji apgraužta kolona ir Brangios apkramtytos gėlės
Sveiki brangieji šunų myletojai ir jų augintiniai. Jūsų akivaizdoje noriu atsiprašyti dviejų man labai brangių būtybių. Kolonos ir gėlių. Aš apgraužiau kolona ir apkramčiau gėles. Bet aš neprižadu, kad daugiau nebekandžiosiu gėlių ir nebe graušiu kolonos. Po šiu dalyku šeimininkas taip apibarė, kad aš pasislėpiau ir tūnojau kamputyje. O gelytėsSeverijos traukia gyvunus, tad aš nežinau ar jų nebegraušiu, bet atsiprašau. Atseisk man kolona ir atleiskite man gėles. (O ypač Severijos). Aš myliu šeimininką ir klausau jo, bet kartais ir parodau dantukus. Juk aš žemaitis, mano tėvai gyvena Kelmėje. Aš užsispyręs ir noriu, kad manęs kllausytu, bet šeimininkai kartais mane ignoruoja ir aš įlipu į guolį. O jeigu dėl kvailyščių, tai nekvaišinkit sau galvos. Jų dar ne tiek buvo kiek bus. Aš kokerspanieliukas, o jie nervingi, aš dar plius žemaitis. Taigi, taigi. Man tuoj bus trys menesiukai ir aš būsiu didelis, galėsiu jus visus stumdyti. Ha ha ha. Mirkit iš pavydo. Bet kolona ir gėlytes, aš vistiek atsiprašau. Man labai patinka gražinti gėles. Aš floristas. Dar mėgstu pataisyti kolona, man joje kažko trūko. O dabar viskas ji graži ir tvarkinga, gėles apkarpytos. Aš patenkintas savo sugebėjimais.
Dar neiškrėstų šunybių sąrašas:
Neabgraužtos sofos
Nesudraskytos kėdės
Nedudarkytas guolis
Neapsisioti kilimai
Dar kolkas nevisos apgraužtos knygos
Neparagauta šeimininkų maisto.
Ir t.t.
Nepaisant jo aš geruolis, myliu šeiminkus. Kai jie grįžta iš darbo, aš ižbučiuoju juos. Mua mua mua. Taigi labai atsiprašau apdailintos golonos ir apkarpytų gėlių.
P.S Rašė Eimantas, nes mano nagučiai dar nepakirpti.
Pirmasis šuo
Taigi... Pradėsiu nuo to kaip išprašiau šuns. Turėjome mes katiną Simba. Blogai viskas baigėsi. Ji Suvažinėjo. Tai jau taip. Prajėjo savaitė ir pradėjau skūstis: Ka man veikt? Būtų šuo varyčiau pasivakščiot, žaiščiau.
Tai truko 2 mėnesius, kol galų gale internete pamačiau pardavinėjančius kokerspanieliukus. Na.. Parodžiau tėvams... Praėjo 3 dienos. Tėvai apsisprendė, pirksim viena iš tų ilgaausių. Paskambinom, nusipirkom.
Va dabar jis jau Vilniuje ir miega guolyje. Tuoj sueis 3 mėnesiai. Jau gavo pirmą skiepą. Rūpesčių turime. Reikia valyti sysiukus. Dar jaunas. Štai jau aprašiau kaip gavau pirmą šuniuką.
